Pinigų medis

Pinigų medis

 Kažkada, labai seniai, na gal prieš 30 metų, aš galvojau, kad pinigų medis yra tik Storalapis.

Ir buvau mažumėlę nustebusi, kai po kurio laiko prie pinigų medžių buvo pradedamas priskirti ir Zamiokulkas. O dar vėliau atradau, kad ir kinietišką pinigų medį auginu.

Mano pirmoji, asmeninė, kaip gėlių augintojos pažintis su pačios pasidaugintu augalu buvo Storalapio padauginimas. Kaip dabar akyse, iš tų senų laikų, man stovi vaizdas didelio Storalapio, kuris atrodė kaip gigantiškas bonsai,  mano tetos Ritos meniškuose namuose. Va tada, ji pamačius mano vaikišką susižavėjimą ir pasidalino savo augalo šakele. Dar prisimenu kaip pasakė, jog jis puikiai pasidaugina ir iš lapelio, bet tuomet daugiau laukti reikės. O kadangi pas vaikus su kantrybe prasti reikalai, tai labai džiaugiausi gavusi augalo šakelę. Ir Storalapiu jo tada niekas nevadino, o tiesiog pinigų medžiu. Neprisimenu ar būdama vaiku tikėjau, kad jis gali atnešti pinigus, tačiau dabar aišku, kad taip pavadintas dėl vienokio ar kitokio panašumo į monetas. Iš šių dienų pozicijos labiausiai monetas man primena Pilėjos lapai.

Įdomiausia, kad pinigų medžiai yra labai skirtingi savo dydžiu ir augalo forma, bet priežiūra jų yra labai panaši: jiems visiems patinka šviesi vieta, saikingas laistymas, laidi žemė ir meilė augalams. Juos labai lengva auginti net ir pradedančiajam augintojui. 

STORALAPIS (Crassula)

Storalapių yra daug rūšių, tačiau tas senasis (arba literatūroje dar vadinamas „tikrasis storalapis“ arba Crassula ovata), kurį maždaug ir prieš 30 metų auginau dar vaiku būdama, yra šis:

pinigų medis storalapis

Šiuo metu mano turimas Storalapis nėra labai įspūdingas, mat praeitos vasaros pabaigoje padariau baisią klaidą, kai nieko blogo neįtardama, tame pačiame kambaryje kaip ir jis, padžioviau medetkų žiedus. Atėjusi po poros dienų netekau žado – mano Storalapis buvo nugraužtas žalio kirmino, atkeliavusio iš lauko su medetkomis. Ir nors aš labai nemėgstu radikalių genėjimų, tačiau šįkart teko jo imtis. Iš tiesų tai net įdomu: gal gausis panašus į bonsai medelį?  Po šio įvykio griežtai nutariau, kad vaistažolės džius tik katilinėje.

Tarp tų daugybės Storalapio rūšių yra viena rūšis labai juokingu liaudišku pavadinimu „Šreko ausys“. Negaliu nesutikti – labai panašu!


pinigų medis

STORALAPIO PRIEŽIŪRA

Storalapiui patinka šviesi vieta, bet ne tiesioginė saulė, nuo kaitrios saulutės spindulių jo lapeliai paraus ir pablykš. Auginant Storalapį didelis privalumas yra tas, kad jo nereikia dažnai persodinti, tik reikia numatyti, kad jis pats kaip augalas bus sunkus ir paaugęs gali lengvai apvirsti. Todėl jiems tinka neaukšti, sunkūs, moliniai vazonai. Ant viršaus galima išdėlioti gražių akmenų dėl svorio. Storalapiui patinka laidi žemė, todėl į žemę, skirtą kambariniams augalams, įmaišau rupaus smėlio. Kai po persodinimo bus praėję pora mėnesių, galima pradėti tręšti vieną kartą per mėnesį. Storalapis, augdamas geromis sąlygomis ir sulaukęs tinkamo amžiaus, gali pražysti smulkiais baltais žiedeliais. Šito grožio man dar nėra tekę pamatyti. Storalapiui patinka saikingas laistymas. Jis gali iškęsti labai daug, bet tik ne perlaistymą. Paliejus reikia palaukti kol žemė vėl išdžius iki kito liejimo. Storalapis neturi jokio ypatingo poreikio dėl oro drėgmės. Storalapį geriau laikyti taip, kad nepasiektų gyvūnai, nes jis gali būti jiems nuodingas.

STORALAPIO DAUGINIMAS

Storalapis dauginamas stiebo dalimis arba lapeliais. Pjūvio vietas reikia apdžiovinti ir įkišti į tinkamą žemę. Šakelę „Šreko ausų“ išsiprašiau iš draugės, kai svečiavausi pas ją praeitą pavasarį. O kad Storalapis gali daug ką ištverti parodo mano užuomaršumas, kai grįžusi namo ir padėjusi apdžiūti, vėl jį prisiminiau tik po savaitės. Lapeliai buvo susitraukę ir suglebę. Tačiau jis puikiai atsigavo, pradėjo augti ir storėti.


storalapio dauginimas

Iš lapo padauginti užtrunka ilgiau, o kartais augalas ir pats neplanuotai sugalvoja tai padaryti. Nuotraukoje aukščiau, matyti kaip kažkas vyksta ant žemės, šalia pagrindinio stiebo. Pats lapelis jau sudžiūvęs ir beveik susiliejęs su žeme, nes savo darbą atliko – pasėjo gyvybę. Dar tegul jis ten ūgteli, o kai reikės visą augalą persodinti, tuomet ir atskirsiu jį nuo mamos.

ZAMIOKULKAS (Zamioculcas zamiifolia)

Užsienio tinklalapiuose esu pastebėjusi, kad Zamiokulkas dar vadinamas ZZ augalu (ZZ plant), tačiau panašu, kad Lietuvoje toks pavadinimas nėra prigijęs.

Zamiokulko lapai turi gražų, natūralų blizgesį. Apdulkėję jie praranda savo žavesį, tuomet , jei augalas nedidelis, galima nuplauti su dušo srove, o jeigu toks didelis kaip manasis, kurio aš net neatkeliu, tai teks karts nuo karto tai daryti su drėgnu skudurėliu ir apsišarvuoti kantrybe. Kažkada kartu su drauge, kuri irgi yra didelė augalų mylėtoja, esame padūsavusios, kad augalai yra gražu, bet kiek jie priežiūros reikalauja: laistyk, persodink, pirk vazonus, valyk dulkes!


zamiokulkas

Savo Zamiokulką pastačiau nedidelėje nišoje, miegamajame. Čia jis gauna daug šviesos nuo didelio lango priešais, bet saulė jo nepasiekia.  

Prekybos centre mačiau Zamiokulką labai tamsios, juodos kaip varnas spalvos (tą sako ir jo pavadinimas Zamioculcas zamiifolia Raven, kai „raven“ reiškia „varnas“ arba „juodas kaip varnas“). Tamsūs, blizgantys lapai labai įspūdingai atrodė ir jau pagavau save svajojančią apie šį augalą, bet tai kiek jų gali turėt? Nors namai, kuriuose gyvename yra tikrai erdvūs, bet visų pasaulio gėlių nesutalpinsiu jame...


zamiokulkas

ZAMIOKULKO PRIEŽIŪRA

Zamiokulkui taip pat patinka šviesi vieta, jam patiks rytinė ar vėlai vakarinė saulė, bet tik ne tiesioginė. Laistyti labai saikingai, nes dažna šio augalo mirties priežastis – perlaistymas. Esu girdėjusi, kad kiti Zamiokulko augintojai laisto jį tik 1 kartą per mėnesį. Kai auga šiltoje vietoje ir gerai apšviestas, tuomet galima laistyti 1 kartą per savaitę ir kas 2 ar 3 savaites, kai yra žiema ir prastesnis apšvietimas. Prieš liejant  visada patikrinu su ranka, jei žemė dar drėgna – tuo metu dar nelieju ir grįžtu po savaitės. Oro drėgmė visiškai nesvarbi. Zamiokulkas persodinamas retai, tik jei jau reikia, ir tik pavasarį ar vasarą. Substratas turi būti laidus, todėl persodinant papildomai pridedu rupaus smėlio. Tręšiamas vieną kartą per mėnesį. Zamiokulką rekomenduojama saugoti nuo naminių gyvūnų ir vaikų, nes jis yra nuodingas.

ZAMIOKULKO DAUGINIMAS

Dauginamas dalinant augalą persodinimo metu – šis metodas yra įprastas, lengvas ir patikimas, ilgą laiką galvojau, kad tai vienintelis Zamiokulko padauginimo būdas. Pasirodo ne! Zamiokulką padauginti dar galima iš stiebo. Iš lapo niekaip neišeis padauginti, nes reikalingas ilgesnis ar trumpesnis stiebas. Nukirpti galima išvirtusias šakas iš vazono arba nulūžusias persodinimo metu. Pjūvio vietą šiek tiek apdžiovinti ir merkti į vandenį. Dauginant Zamiokulką iš stiebo prireiks kantrybės, nes laukiamas rezultatas nebus toks greitas kaip kitų augalų. Bet  įmerkus į gražią vazą,  šis stiebas su lapais, iki to laiko kol išleis šaknis, bus graži interjero dekoracija. Vandenį vazoje reikės pakeisti kas 2 ar 3 savaites.


zamiokulkas

Kad Zamiokulką galima padauginti iš stiebo man buvo netikėtumas, bet pati tuo įsitikinau, kai prieš porą metų nupūdžiau Zamiokulko šaknis. Galvodama, kad vis tiek nėra ko prarasti, pašalinau šaknų liekanas ir įmerkiau į stiklainėlį su vandeniu. Dar įlašinau kelis lašus „Augalų SOS“, nes tai yra stiprintojas, kuris stimuliuoja ir atgaivina augalą, padeda atkurti šaknų sistemą, stiprina susilpnėjusį augalą – tuo metu kaip tik to šiam augalui ir reikėjo. Praėjo kiek laiko ir trijų šakų krūmelis išleido šaknis.


zamiokulkas

Zamiokulkas auga lėtai, tačiau paaugęs pareikalaus nemažai vietos ir erdvės. Nuotraukoje aukščiau matyti kaip kalasi nauji Zamiokulko lapai. Dabar, sausio pabaigoje suskaičiavau šešias naujas užuomazgas, kurios už poros mėnesių išaugs į naujus stiebus su gražiais, blizgančiais lapais.

PILĖJA (Pilea peperomioides)

Pilėja – tai dar vienas pinigų medis ir tik visai neseniai sužinojau, kad ji dar vadinama kinietišku pinigų medžiu. Pilėją aš jau seniai auginu ir man ji labai įprasta, net senovinė, bet pastaruoju metu ji tapo labai populiari pasaulyje, nes visas internetas „ūžia“ nuo Pilėjų, pradedant aprašymais kaip auginti, baigiant įvairiausiais rakursais Instagrame. 


pinigų medis

Dar ji vadinama draugystės augalu. Manau dėl to, kad nėra taip paprasta ją įsigyti gėlių parduotuvėje. Vienintelė galimybė ją įsigyti yra gauti mažą augaliuką iš draugų ar pažįstamų, auginančių šį augalą.

Skaičiau, kad Pilėja ilgai nebuvo kambariniu augalu. Kilmės ji yra iš Kinijos, kur Norvegų misionierius ją rado ir parsivežė į gimtinę apie 1946 m. Jis pradėjo dalinti ją savo draugams ir taip ji pirmiausiai paplito Skandinavijos šalyse.

Pilėjos apvalūs lapai yra neįtikėtinai elegantiški. Dekoratyvi jos išvaizda papuoš bet kokį interjerą.



pilėja

PILĖJOS PRIEŽIŪRA

Pilėjai patinka šviesi vieta, bet tiesioginė saulė neturėtų jos pasiekti. Jei trūksta ar yra per mažai šviesos Pilėja pradeda linkti į šviesos pusę, tarpai tarp lapų išretėja. Dėl jos potraukio linkti į šviesą ne tik stiebeliu, bet ir visais lapais, vazonėlį su Pilėja reikia dažnai sukioti. Pilėja yra jautri perlaistymui, todėl žemė turi būti laidi, o vazonėlis būtinai su drenažo skyle. Kad žemė būtų laidi, į įprastą žemę kambariniams augalams, įmaišau rupaus smėlio. Jei lėkštelėje po vazonu prisikaupia vandens, jį išpilu. Laistant visada stebiu žemės paviršių, jei dar drėgnas – nelieju ir leidžiu pradžiūti. Oro drėgnumui neturi jokių ypatingų pareikalavimų. Pilėją, kaip ir kitus pinigų medžius, užteks patręšti vieną kartą per mėnesį, nuo pavasario iki rudens. Pilėja yra nenuodinga, todėl drąsiai auginkite net ir turint mažųjų ar augintinių.

PILĖJOS DAUGINIMAS

Pilėjos vaikai išauga iš šaknų sistemos ir pasklinda visame vazono paviršiuje. Juos galima atskirti persodinimo metu arba šiek tiek paaugusius nupjauti prie žemės paviršiaus ir įšaknydinti vandenyje. Dar galima ir tiesiai sodinti į sudrėkintą žemę, po maždaug 4 ar 6 savaičių turėtų parodyti, kad prigijo, išleisdama naują lapą. Tačiau aš mieliau šaknydinu vandenyje, man patinka stebėti kaip augalas leidžia šaknis. O šiai Pilėjai jau pats laikas būtų persikelti į vazonėlį su žemėmis.


pilėja

 

PINIGŲ MEDŽIŲ TRĘŠIMO REKOMENDACIJOS

Visi pinigų medžiai tręšiami vieną kartą per mėnesį, o pradėti galima jau nuo vasario mėnesio pabaigos. Prasidėjus rudeniui, kuomet sulėtėja augimas, tręšti nustojame. Jei augalas yra neseniai persodintas, tai maistinių medžiagų jis dar turi pakankamai, tačiau jau po poros mėnesių reikia jam duoti papildomo maisto. „Ekokasdienos“ krautuvėlėje esančios trąšos kambariniams augalams yra puikios tuo, kad jos ne tik tręšia augalą, bet ir stiprina jį. Su augalais kaip ir su žmonėmis: jei žmogaus imunitetas stiprus, tai jokia liga neprikibs, o stiprus augalas sugebės apsiginti nuo ligų ir kenkėjų.


pinigų medžio tręšimas

Rekomenduoju  tręšti arba Skystomis kambarinių augalų trąšomis, arba Gėlių galios granulėmis – abejos trąšos yra pagamintos iš natūralių žaliavų, veikia greitai, tvariai ir yra saugios mums. Skystas kambarinių augalų trąšas prieš naudojimą reikės gerai suplakti ir 20 ml trąšų atskiesti vienu litru vandens. Gėlių galios granulės yra miltelių pavidalo, todėl jomis tręšiama kitaip. Trąšų dėžutėje yra matavimo indelis, kuriuo atmatuojame granules. Vidutinio dydžio augalui reikės pusės matavimo indelio (15 ml), jei augalas mažesnis – tuomet beriame mažiau, jei didesnis už vidutinį – tuomet beriame daugiau. Granules, tolygiai paskirsčius ant paviršiaus, reikia palieti, todėl taip tręšti yra geriausia prieš įprastą augalų liejimą.

 

Pinigų medžiai labai lengvai padauginami ir jei draugo akyse pamatėtė susižavėjimą Jūsų auginamu pinigų medžiu, negailėkit, pasidalinkit šakele!

Pasidalinkit tuo auginimo džiaugsmu, kurį suteikia augalas!

 

Dovilė

Atsakyti

Visi laukai yra privalomi

Vardas:
El. paštas: (Nerodoma)
Komentaras:
Kodo tipas