Augalų dauginimas

Augalų dauginimas

Augalų dauginimas yra kažkas magiško. Viena yra nusipirkti augalą jau paaugintą iš parduotuvės, kita – stebėti augančias šaknis ar iš žemės prasikalantį daigelį. Tai – stebėti magišką gamtos pasaulį ir mėgautis tuo. Šis stebėjimas yra stabtelėjimas kasdienybėje, pasiskonėjant ramiu gyvenimu, nes mes negalime nuolatos skubėti ir lėkti. Ir jei didžiąją dienos dalį mums to neleidžia darbas ar gyvenimiškos pareigos, tai grįžus namo galima visa tai pakeisti savo džiunglėse.

Augalą dauginu, kai noriu iš draugų ar pažįstamų augalų augintojų pasidauginti patinkantį gražuolį. Kaip dauginau iš draugės parsivežtą Storalapį galima paskaityti čia.

Dauginu, kai noriu atnaujinti augalą, nes yra tokių augalų, kurie praranda savo grožį ir tam, kad būtų vėl dailūs, jiems reikia naujos pradžios. Iš dažniausiai atnaujinamų mano augalų yra Šlakuotoji begonija ir Tradeskantė. Tradeskantės auga tokiu greičiu, kad jas geriausia atnaujinti kas metai.

Dauginu, kai augalas per ilgas, netelpa vazone nuo atžalų arba išaugantys vaikai sudaro stiprią konkurenciją pagrindiniam augalui ir jiems viename vazone neužtenka nei maistingų medžiagų, nei vietos „po saule“.

Dauginu, kai dėl visokių force majeure namuose, augalo šakos aplaužomos arba persodinimo metu nepavyksta išvengti nuostolių.

Dar viena priežastis, kodėl dauginu, yra ne tokia džiaugsminga. Nesekmių ir man nepavyksta išvengti, todėl dauginimo būdas tampa vienintelė galimybė išgelbėti perdžiūvusį ar permirkusį augalą. Taip praeitą pavasarį teko gelbėti Ceropegiją, nes numetė kone visus lapus, o likę suglebo ir liko karoti beveik pliki stiebai.

Išskyriau kelis dauginimo būdus, tačiau labiausiai man patinkantis, nuo kurio ir pradėsiu, yra dauginimas vandenyje.

AUGALŲ DAUGINIMAS VANDENYJE

Didžiąją augalų dalį galima padauginti vandenyje. Kol augalas išleis šaknis vandenyje gali praeiti kažkiek laiko, tai priklauso nuo augalo ir tai visada yra paslaptis. Greitai augantys augalai šaknis išleidžia greičiau, pvz. mano jau minėta Tradeskantė šaknis išleis per kelias savaites, kai tuo tarpu lėtai augančių augalų šaknų prireiks laukti net kelis mėnesius (Sansevjera dauginama iš lapo, Peperomija). Ir net jei atrodo, kad nieko nevyksta, vis tiek laukiam toliau ir vandenį augalams keičiam kas 2 ar 3 savaites.

sukilis

Jei ankščiau atrodė, kad dauginamus augalus reikia nukišti į kokią nematomą vietą iki kol jie bus pasodinti, tai dabar juos galima paversti interjero dekoracija. Dauginamas šakeles merkiu ne tik į dailesnius stiklainėlius, bet  ir į stiklines vazas. Vazelėse nusistovėjusias nuosedas ar kalkes, jei šaknų laukiam ilgesnį laiką, labai lengva nuvalyti su actu. Mažesniems ūgliukams net ir taureles „paskolinu“.

augalų dauginimas

Pati dar nebandžiau, bet skaičiau, kad šaknis greičiau išleidžia tamsiose, nepermatomose vazose įmerkti ūgliai. Kad jau prisiminiau apie tai rašydama, einu ir įmerksiu Tradeskantes į tokią vazą, nes kaip tik jas reikia šiam pavasariui atsinaujinti.


tradeskantės dauginimas

AUGALŲ DAUGINIMAS ŽEMĖJE

Nors kai kuriuos augalus galima dauginti ir vandenyje, ir žemėje, tačiau man atrodo, kad papraščiau yra padauginti vandenyje, nes knygose apie kambarinius augalus, autoriai siūlo lapo galą pamirkyti į augimo hormonus, tada įkišus į žemę, uždengti polietileno maišiuku, kad būtų panašu į šiltnamio sąlygas, dar ir vazono apačią reikia laikyti šiltai.

Iš karto žemėje dauginu tik tuos augalus, kuriems nereikia kažkokių ypatingų sąlygų sudaryti. Taip padauginti galima visas kaktusų atžalas ir nors jos neturi šaknų, tačiau žemėje bus išleistos be didelių pastangų. Kaktusiukus įtaisau tiesiai į tokią žemę, kuri jiems tinkama ir tokiame vazonėlyje, kuriame galės augti porą metų.

mamiliarija

Tokiu būdu labai lengva padauginti ir Storalapį – Pinigų medį. Kaip jau minėjau, taip dauginau – gelbėjau ir Ceropegiją, prieš tai apdžiovinus nukirptus stiebelius. Čia svarbu nesumaišyti augimo krypties ir į žemę įsodinti bumbuliukus arba dar būsimas bumbuliukų užuominas.

ceropegija

Sansevjerą žemėje taip pat galima visai sėkmingai padauginti iš lapo. Tik viena įdomybė, jog tokiu būdu padaugintos Trijuostės sansevjeros jau nebus trijuostės – šias geriau dauginti atžalomis. Sansevjeros lapą galima supjaustyti į kelias dalis (maždaug kas 6 cm), pjūvio vietas apdžiovinti ir įkišti į žemę sumaišytą su smėliu, būtinai augimo kryptimi.

Chlorofito vaikučius, kurie išauga ant ilgų ūglių irgi galima sodinti tiesiai į žemę. Tačiau, jei nesu pasiruošus vazono ar žemių, merkiu į vandenį.

chlorofitas

Vis kaupiuosi, bet matau, kad atidėlioti jau negaliu, todėl artimiausiu metu bandysiu padauginti šią Tukvio atžalą. Atidėlioju, nes ją reikės pjauti nuo pagrindinio stiebo prie kurio sunku prieiti per ilgus ir kietus spyglius ir bus reikalingas komandinis darbas (vienas turės laikyti su storomis kempinėmis, o kitas – pjauti). Nežinau ar nupjovus nereikės stabdyti tekančių syvų, o tada dieną ar dvi apdžiovinus, įkišiu į žemę ir lauksiu. Kai pamatysiu, kad atžala pradeda auginti naujus lapus, tada suprasiu, kad viskas jai gerai.

tukvis

AUGALŲ DAUGINIMAS ATSKIRIANT ATŽALAS

Šį augalų dauginimo būdą naudoju tik persodinimo metu. Jei atskyrimo metu reikia nupjauti šakniastiebį, kaip Sansevjerų, tuomet pjūvio vietą reikia apibarstyti medžio anglimis, kad dezinfekuotųsi ir pasodinus neįsimestų puvinys.

Svogūniniai augalai labai lengvai dauginami atžalomis, kurios susidaro prie pagrindinio svogūno. Svarbu neatskirti pernelyg mažiuko – geriau sulaukti, kol turės tris lapus. Mano Meilenis šiuo metu dar tik bunda: pagrindinis svogūnas pradeda leisti žiedstiebį, o šonuose esančios atžalos – lapus, nes joms žydėti dar per anksti, žydės tik po 2 ar 3 metų.

meilenis

Avortija šiam vazonėlyje auga jau 2,5 metų ir per tą laiką priaugino labai daug atžalų. Ji irgi įtraukta į mano pavasarinių persodinimų eilę, nes vargiai randu pro kur net palieti ją. Atskirti atžalas nebus sunku, svarbiausia – saugiai ištraukti visą kupstą iš vazonėlio.

avortija

AUGALŲ DAUGINIMAS IŠ SĖKLŲ

Skyrelį apie augalų dauginimą iš sėklų palikau pabaigai. Šio būdo dar nesu bandžiusi ir jokio pateisinimo nerandu kodėl. Bedėliojant tekstą šiam įrašui, prisiminiau, kad turiu Bananmedžio sėklas, kurias gavau iš draugės lauktuvių, kai ji grįžo iš šiltų kraštų. Pažiūrėjus į galiojimo datą ant sėklų pakelio pamačiau, kad ji jau pora metų kaip pasibaigusi, bet nepabandysi – nesužinosi. Pakelyje buvo dvi sėklos, jas abi ir pamerkiau į vandenį keliom dienom prieš sodinimą, nes perskaičiau tokią rekomendaciją.

bananmedžio sėklos

Nesu nusiteikusi optimistiškai, nes kuo šviežesnės sėklos, tuo jos geriau dygsta. Kadangi Bananmedžio sėklos stambios ir kietos, daigus greičiausiai, jei lydės sėkmė, pamatysiu už kelių mėnesių ar net dar daugiau. Literatūroje radau parašyta, kad kaktusų ir pasiflorų sėklos dygsta šviesoje, jų užberti žemėmis nereikia, o kitas sėklas reikia užberti tokiu žemės sluoksniu, kokio dydžio yra sėkla. Tikriausia čia bus sudėtingiausias būdas, nes prasikalę daigeliai bus jautrūs šviesai (turės gauti daug šviesos, bet ne tiesioginės saulės) ir drėgmės stygiui (reikės labai stebėti, kad neperdžiūtų).

Kita mano draugė, po atostogų Vietname, parsivežė Vandeninės raivės (Pachiros) sėklų ir jas labai sėkmingai sudaigino. Prisimenu kaip mes vartėm mano turimas knygas apie augalus ir bandėm identifikuoti kas čia galėtų būti. Man labai pasisekė, nes du suvytus augaliukus vėliau gavau dovanų.


pachira

Pavasarį visi dauginimo būdai vyksta aktyviau, tačiau net rudenį ar žiemą įmerkta šakelė išleis šaknis, tik tai darys gerokai vangiau. Nenusiminkit ir nenuleiskit rankų, jei dėl kokių nors priežaščių Jums nepavyks, kitas kartas tikrai bus sėkmingas!

O ką daryti su padaugintais augalais?

Padovanoti draugui, kaimynui, mamai,  tėčiui ar savo vaikui. Padaugintas ir pasodintas gražiame vazone augalas ilgai džiugins ir primins jam apie Jus.

 

Dovilė

 

P.S. Susitinkam ne tik tinklaraščio tekstuose, bet ir Instagram arba Facebook!

Atsakyti

Visi laukai yra privalomi

Vardas:
El. paštas: (Nerodoma)
Komentaras:
Kodo tipas